|
Popieiaus Benedikto XVI inia 2010 m. gavnios proga
„Dievo teisumas pasireik tikjimu Jz Krist“ (plg. Rom 3, 21–22)
Brangs broliai ir seserys!
Kasmet gavnios proga Banyia kvieia mus nuoirdiai perirti savo gyvenim Evangelijos mokymo viesoje. Šiais metais noriau pasilyti iek tiek apmstyti plai teisingumo tem, praddamas nuo ventojo Pauliaus itaros: „Dievo teisumas pasireik tikjimu Krist“ (plg. Rom 3, 21–22).
Teisingumas: „atiduoti kitam tai, kas jam priklauso“
Pirmiausia noriau stabtelti prie odio „teisingumas“ reikms. Bendrojoje vartosenoje is odis, anot romn III a. teisininko Ulpiano garsaus posakio, reikia „atiduoti kitam tai, kas jam priklauso“. Vis dlto iuo klasikiniu apibrimu nevardijama, kas tiksliai „priklauso“ kiekvienam asmeniui. Tai, ko mogui labiausiai reikia, statymu nemanoma laiduoti. Pilnatvikam gyvenimui reikia kai ko asmenikesnio, to, k galima gauti tik kaip dovan: galtume sakyti, kad mogus gyvena meile, kuri suteikti gali tik Dievas, sukrs mog pagal savo paveiksl ir panaum. Materialins grybs neabejotinai yra naudingos ir reikalingos – pats Jzus rpinosi gydyti ligonius, pamaitinti paskui j sekanias minias ir tikrai smerkia abejingum, dl kurio net iandien mirta imtai milijon stokodami maisto, vandens ir vaist. Taiau „paskirstomuoju“ teisingumu mogui nesuteikiama visa tai, „kas jam priklauso“. Kaip mogui reikia duonos, lygiai taip jam dar labiau reikia Dievo. Šventasis Augustinas atkreipia dmes: jei „teisingumas yra doryb, suteikianti kiekvienam, kas jam priklauso… kur tada mogaus teisingumas, kai jis pabga nuo teisingojo Dievo?“ (De civitate Dei, XIX, 21).
Kas yra neteisingumo prieastis?
Evangelistas Morkus perteikia iuos Jzaus odius, pasakytus to meto debat, kas varu ir nevaru, kontekste: „Nra nieko, kas i lauko js mog, galt j sutepti. mog sutepa vien tai, kas i mogaus ieina… mog suteria vien tai, kas i jo ieina. I vidaus, i moni irdies, ieina pikti sumanymai“ (Mk 7, 14–15. 20–21). Fariziej reakcijoje dar aikiau nei tiesioginiame klausime dl valgio galime aptikti nuolatin mogaus pagund blogio itakas perkelti iorinei prieasiai. Tokia iankstin prielaida slypi daugelyje iuolaikini ideologij: kadangi neteisingumas kyla „i lauko“, norint, kad siviepataut teisingumas, utenka paalinti iorines prieastis, neleidianias jo pasiekti. Tokia mstysena – spja Jzus – naivi ir trumparegika. Neteisingumo, blogio vaisiaus, aknys nebtinai vien iorikos; jos gldi mogaus irdyje, kur aptinkamos slpiningos bendradarbiavimo su blogiu sklos. Psalmininkas kariai pripasta: „Štai esu gims su kalte, ir mano motina mane pradjo su nuodme“ (Ps 51, 7). Taip, mog susilpnina gili aizda, menkinanti jo gebjim umegzti bendryst su kitu. I prigimties atviras laisvam dalijimuisi bendryste, jis atranda savyje stebinani traukos jg, veriani grtis save, ikelti save vir kit ir prieprieinti kitiems: tai – egoizmas, pirmosios nuodms padarinys. Adomas ir Ieva, suvilioti Štono melo, nuskyn slpining vaisi ir taip sulau Dievo sakym, pasitikjimo Meile logik pakeisdami tarumo bei konkuravimo logika, gavimo ir pasitikinio laukimo i Kito logik paversdami nekantraus griebimo ir tenkinimosi vien savo jgomis logika (plg. Pr 3, 1–6), dl to jie patyr nerim ir netikrum. Kaip mogui isilaisvinti i io savanaudiko polinkio ir atsiverti meilei?
Teisingumas ir „sedaqah“
Izraelio iminties erdyje aptinkame tvirt tikjimo Diev, pakelianio „silpn mog i dulki“ (Ps 113, 7), ir teisingumo artimo atvilgiu ry. Tai gerai ireikia hebrajikas odis sedaqah, ymintis teisingumo doryb. Sedaqah i ties reikia visik Izraelio Dievo valios primim ir teisingum artimo (plg. I 20, 12–17), pirmiausia vargo, ateivio, nalaiio ir nals (plg. st 10, 18–19), atvilgiu. Šios dvi reikms viena su kita susijusios, nes izraelitui paremti varg yra ne kas kita, kaip grinti Dievui tai, k Dievas jam paiam yra padars, – igelbjs savo taut i vargo. Neatsitiktinai statymo ploktels Mozei ant Sinajaus kalno buvo dovanotos perkirtus Raudonj jr. statymo klausymasis suponuoja tikjim Diev, kuris igirdo j auksmus ir nueng „igelbti i egiptiei rank“ (plg. I 3, 8). Dievas dmesingas varg auksmams, taiau u tai prao ir pats bti igirstas: prao teisingumo vargui (plg. Sir 4, 4–5), ateiviui (plg. I 22, 20), vergui (plg. st 15, 12–18). Tad, norint gyventi teisingumu, btina atsisakyti pasitenkinimo vien savimi iliuzijos, gilaus usisklendimo, kuris yra tikroji neteisingumo versm. Kitaip tariant, btinas dar gilesnis „ijimas“, negu Dievo vykdytas su Moze, irdies ilaisvinimas, kur gyvendinti statymo raid bejg. Tad ar mogus gali tiktis teisingumo?
Kristus – Dievo teisingumas
Geroji Naujiena visapusikai atsiliepia mogikj teisingumo trokim. Apatalas ventasis Paulius Laike romieiams pabria: „Bet dabar be statymo pasireik Dievo teisumas… Tai Dievo teisumas, tikjimu Krist duodamas visiems tikintiesiems. Nra jokio skirtumo, nes visi yra nusidj ir stokoja Dievo garbs, o nuteisinami dovanai jo malone dl Kristaus Jzaus atpirkimo. Dievas j paskyr permaldavimo auka, jo kraujo galia, veikiania per tikjim“ (3, 21–25).
Kas gi tada yra Kristaus teisingumas? Pirmiausia tai i malons kylantis teisingumas, kai save ir kitus taiso, gydo ne pats mogus. Tai, kad „permaldavimas“ kyla i Kristaus „kraujo“, reikia, jog mog i jo kali natos ilaisvina ne mogaus aukos, bet Dievo meils aktas, kuris yra begalinis, iki pat mogui numatyto prakeiksmo prisimimo, kad is mainais gaut „palaiminim“, priklausant Dievui (plg. Gal 3, 13–14). Bet tai ikart kelia prietar: koks tai teisingumas, kai teisus mogus mirta u kaltj, o kaltasis mainais gauna palaiminim, priklausant teisiajam? Ar tai nereikia, jog kiekvienas gauna prieinga tam, „kas jam priklauso“? I tikrj ia mes atrandame dievikj teisingum, smarkiai besiskiriant nuo jo mogikojo atitikmens. Dievas ipirko mus savo Snaus kaina, tikrai besaike kaina. Kryiaus teisingumo akivaizdoje mogus gali maitauti: tai parodo, kad mogui savs neutenka, jam iki galo save gyvendinti reikia Kito. Atsiversti Krist, tikti Evangelija galiausiai reikia atsisakyti pasitenkinimo savimi iliuzijos, kad atrastum ir pripaintum poreik – kit ir Dievo poreik, Dievo atleidimo bei draugysts poreik.
Tada tampa aiku, jog tikjimas visikai nra koks nors prigimtinis, lengvas ir akivaizdus dalykas: norint pripainti, jog man reikia Kito, kuris ilaisvint mane i to, „kas mano“, ir neutarnautai dovanot tai, „kas jo“, btina nusieminti. Tai vyksta pirmiausia priimant Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentus. Veikiami Kristaus, galime engti „didiausi“ teisingum, kuris yra meils teisingumas (plg. Rom 13, 8–10), teisingum, kai kiekvienas visada pripasta ess labiau skolininkas negu kreditorius, nes yra gavs daugiau, negu kada nors bt galjs tiktis.
Sustiprintas tokios patirties, krikionis kvieiamas prisidti prie statydinimo teising visuomeni, kur visi gaus tai, kas btina mogaus kilnumo vertam gyvenimui, ir kur teisingum gaivins meil.
Brangs broliai ir seserys, gavni vainikuoja Velyk tridienis, jo metu iais metais taip pat vsime dievikj teisingum, kuris yra meils, dovanojimo, iganymo pilnatv. Šis atgailos laikas kiekvienam krikioniui tebna tikro atsivertimo ir visok teisingum gyvendinti atjusio Kristaus slpinio brandaus painimo metas. Tai linkdamas nuoirdiai visiems teikiu savo apatalikj palaiminim.
Vatikanas, 2009 m. spalio 30 d.
Benedictus PP XVI
„Banyios inios“, 2010 m. Nr. 3 |